Lyginant šarminimo ir vandenilio vandens sistemas dažnai pirmiausia žiūrima į ORP skaičių. Tačiau vien neigiamas ORP neparodo tikslaus ištirpusio vandenilio kiekio ir savaime nepatvirtina poveikio žmogaus organizmui. Norint prasmingai palyginti filtrus, reikia žinoti, kaip rodiklis pasiektas ir kokiomis sąlygomis atliktas matavimas.
Kas yra ORP?
ORP (oksidacijos-redukcijos potencialas) yra vandens elektrocheminės aplinkos rodiklis, išreiškiamas milivoltais (mV). Teigiama reikšmė paprastai rodo labiau oksiduojančią, o žemesnė ar neigiama – labiau redukuojančią aplinką.
ORP nėra vienos konkrečios medžiagos matas. Jį veikia vandens pH, ištirpęs deguonis ir vandenilis, likutinis chloras, temperatūra, mineralinė sudėtis, matavimo elektrodo būklė, sąlytis su oru ir laikas nuo vandens paruošimo iki matavimo. Dėl to du vienodą vandenilio kiekį turintys mėginiai nebūtinai rodys vienodą ORP.
Kas yra ištirpęs vandenilis?
Ištirpęs vandenilis – tai vandenyje esantis molekulinis vandenilis H2. Jo koncentracija paprastai nurodoma ppb arba ppm vienetais: 1 ppm atitinka 1 000 ppb. Vandenilis yra maža ir laki molekulė, todėl atvirame inde jo koncentracija gali greitai mažėti.
Kad H2 rodiklis būtų palyginamas, kartu turėtų būti nurodyta:
- koks pradinis vanduo naudotas ir kokia buvo jo temperatūra;
- koks buvo debitas bei vandens sąlyčio su filtravimo terpe laikas;
- kiek laiko praėjo iki matavimo;
- ar mėginys matuotas atvirame, ar sandariame inde;
- koks prietaisas ir metodas naudoti;
- ar vertė tikrinta tik su nauju filtru, ar ir artėjant jo resurso pabaigai.
Kodėl ORP ir H2 nėra tas pats?
Ištirpęs vandenilis gali sumažinti ORP, tačiau rodiklį taip pat keičia pH, deguonis, mineralai, chloras ir kitos oksiduojančios ar redukuojančios medžiagos. Todėl iš vien ORP vertės negalima apskaičiuoti tikslios H2 koncentracijos. Teiginys, kad konkretus neigiamas ORP visada reiškia konkretų vandenilio kiekį, būtų netikslus.
Praktiškai ORP gali būti papildomas vandens savybių rodiklis, tačiau ištirpusį vandenilį reikia matuoti tam skirtu metodu. Rezultatai turi prasmę tik tuomet, kai nurodomos matavimo sąlygos.
Kaip veikia mineralinė „Biocera A.A.“ kasetė?
„Biocera“ kataloge nurodoma, kad A.A. kasetėse naudojamos kelių rūšių keraminės medžiagos. Tarp jų yra AO terpė, kurios nurodyta sudėtis – MgO. Gamintojo duomenimis, vandeniui kontaktuojant su mineraline terpe didėja pH, į vandenį patenka mineralų, gali susidaryti ištirpęs vandenilis ir mažėti ORP. Procesui nereikia elektros energijos.
Buitinės kasetės skirtos montuoti po atvirkštinio osmoso membranos. RO sistema pašalina didelę dalį ištirpusių medžiagų, o po jos sumontuota mineralinė kasetė koreguoja paruošto vandens mineralinę sudėtį ir pH. 8 colių „Biocera A.A.“ kasetės gamintojo nurodytas nominalus resursas – iki 3 000 litrų. Faktinis veikimas priklauso nuo vandens sudėties, temperatūros, debito ir naudojimo intensyvumo.
Kodėl kasetės veikimas laikui bėgant kinta?
Mineralinė terpė nėra neriboto veikimo medžiaga. Jai kontaktuojant su vandeniu keičiasi aktyvus paviršius, dalis mineralinių komponentų sunaudojama, o ant paviršiaus gali susidaryti sluoksnis, lėtinantis tolesnę sąveiką. Todėl pH, ORP, mineralų išsiskyrimas ir H2 generavimas paprastai kinta palaipsniui.
Kasetės resursą reikėtų vertinti kaip nominalią gamintojo nustatytą ribą, o ne pažadą, kad iki paskutinio litro visi rodikliai išliks visiškai vienodi. Tinkamas keitimo laikas priklauso ir nuo konkrečios sistemos eksploatavimo sąlygų.
Ką reiškia NSF žyma?
Oficialiame NSF sąraše „Biocera“ keraminiai rutuliukai pateikiami kaip filtravimo terpės komponentai. NSF/ANSI 42 įraše aiškiai pažymėta, kad atitiktis taikoma medžiagų saugos reikalavimams. Tai nereiškia, kad visa 8 colių kasetė sertifikuota dėl vandenilio koncentracijos, pH, ORP ar poveikio sveikatai.
NSF/ANSI/CAN 61 vertina su geriamuoju vandeniu besiliečiančių medžiagų ir komponentų poveikį vandens saugai, o NSF/ANSI/CAN 372 susijęs su švino kiekio reikalavimais. Sertifikato apimtį visada reikia tikrinti oficialiame sąraše, o ne vien pagal logotipą reklaminėje medžiagoje.
Ką verta patikrinti prieš renkantis filtrą?
- ar kasetė skirta būtent RO vandeniui ir ar jos jungtys tinka turimai sistemai;
- koks jos dydis, nominalus resursas ir rekomenduojamas debitas;
- kokios sąlygos taikomos deklaruojamoms pH, ORP ar H2 vertėms;
- ar deklaruojami skaičiai išmatuoti nepriklausomai ir ar pateiktas bandymo metodas;
- ar sertifikuota visa kasetė, ar tik joje naudojama medžiaga;
- kaip gamintojas rekomenduoja kasetę paruošti, prižiūrėti ir pakeisti.
Svarbiausia išvada
Neigiamas ORP gali būti susijęs su ištirpusiu vandeniliu, tačiau šie rodikliai nėra tapatūs. Sąžiningam palyginimui reikia atskiro H2 matavimo, aprašytų bandymo sąlygų ir duomenų apie filtro veikimą per visą nominalų resursą. Renkantis kasetę pirmiausia verta vertinti jos suderinamumą su sistema, medžiagų saugą, nominalų resursą ir skaidriai pateiktus matavimus.
Daugiau sprendimų rasite kategorijoje „Šarminimo filtrai“.
Šaltiniai
- NSF: NSF/ANSI 42, 53 ir 401 filtravimo sistemų standartai
- NSF: „Biocera“ filtravimo terpės oficialus sąrašas
- NSF: NSF/ANSI/CAN 61 paaiškinimas
- Dhillon ir kt., 2024: sisteminė molekulinio vandenilio tyrimų apžvalga
Pastaba: tekstas yra informacinio pobūdžio. Jame nurodytos produkto savybės remiasi gamintojo technine informacija; jos nėra medicininiai teiginiai.