NitrataiViena didžiausių problemų randamų giluminiuose vandenyse – geležies ar kitų medžiagų junginiai turintys įvairių cheminių medžiagų koncentraciją.

Nors šuliniuose ši problema ne tokia aktuali, juos savo teritorijoje turinčius gyventojus kankina kita problema – vandens nitratai, liaudiškai dar vadinami salietra. Šie junginiai yra būtini geroms trąšoms, kas ūkininkams atneša gerus derlius, tačiau kartu šie trašų komponentai lengvai prasiskverbia į gruntinį vandenį ir jame ištirpsta.

Šiame straipsnyje aptarsime vandens nitratus ir kokį poveikį jie iš tiesų turi. Ar jie mums iš tiesų kenksmingi? Ką reikia apie juos žinoti ir tai spręsti? Tai ir aptarsime.

Situacija Lietuvoje ir nitratų prisotinto vandens poveikis sveikatai

Kaip minėta, pagrindinis šių medžiagų šaltinis yra šulinio vanduo. Nors dauguma Lietuvos gyventojų savo vandenį gauna iš centralizuotų tiekimo sistemą kur šios problemos nėra, Lietuvos kaimo gyventojai savo buitinėms paskirtiems pagrinde vis dar naudoja būtent šachtinių šulinių vandenį.

Aplinkos ministerija teigia, jog Lietuvoje šiuo metu yra apie 300 tūkst. Iškastinių vandens šaltinių ir kurių vandenį vartoja apie trečdalis šalies gyventojų.

Maždaug pusė iš šių šaltinių turi kur kas per didelį nitratų koncentraciją nei yra nustatyta norma. Anot Pasaulinės Sveikatos Organizacijos specialistų nustatytos normos, Lietuvoje nitritų koncentracija neturėtų viršyti 0,5mg/L, o nitratų – 50mg/L o kūdikiams iki 10mg/L.

Deja, tačiau situacija tikrai liūdna, šių junginių normos Lietuvos šuliniuose dažnai viršija 2-3 kartus, o dažnas šulinio savininkas net nesusimąsto, jog toks vanduo gali būti žmogui pavojingas ir per daug nekreipia dėmesio į jo kokybę.

Nitratų prisotintas vanduo – gerai augalams ir derliui, tačiau reguliarus jo vartojimas buityje žmogui gali rimtai pakenkti. Specialistai yra nustatę, jog į žmogaus organizmą patekę nitratai visų pirma pavirsta dar pavojingesniais junginiais – nitritais ir nitrozais. Pastarieji yra laikomi kancerogenais kurie skatina piktybinių auglių atsiradimą, tokios tyrimo išvados buvo gautos atlikus įvairius bandymus su gyvūnais.

Pagrindiniai nitratų šaltiniai

  • Pagrindiniu nitratų šaltiniu gręžiniuose yra laikoma mūsų atmosfera. Deginant iškastinį kurą, pvz.: automobiliuose, krosnyse ir kitur yra reikalingas didelis kiekis deguonies.

Tačiau kartu su deguonimi degimo proceso metu sudega ir azotas, o iš pastarojo į atmosferą patenka azoto oksidai.Šie oksidai vėliau atmosferoje virsta nitratais ir į dirvožemį patenka kartu su krituliais.

  • Azoto turinčios trąšos kurios itin dažnai yra naudojamos ūkiuos su tikslu pagerinti derlių. Jose esantys nitratai į vandenį patenka vasaros ir pavasario laikotarpiu, kada jų daugiausia yra naudojama.
  • Organinių medžiagų irimas ir patekimas į dirvą. Kitas, ko gero mažiausias šaltinis iš šių trijų yra organinės atliekos per kurias nitratai taip pat patenka į giluminius vandens šaltinius.

Kaip matyti, didžioji dalis nitratų į vandenį patenka dėka mūsų kasdienės veiklos, be kurios apsieiti daugumai būna sudėtinga. Šių komponentų problema vyrauja visame pasaulyje, kai kuriose šalyse dėl skirtingos žmonių veiklos jų būna daugiau, kitur – kiek mažesnė koncentracija vandenyje.

Nitratų šalinimas iš vandens

Jei jūsų namų sistema yra sujungta su nitratų turinčiu iškastiniu šaltiniu, puikus sprendimas būtų įsirengti nugeležinimo vandens filtrą. Ekspertų nuomone, geriausiai nitritus, nitratus bei kitas chemines medžiagas iš vandens pašalina RO arba atbulinio osmoso metodiką naudojantis filtras.

Tarp kitko RO filtras sugeba pašalinti net iki 98 procentų cheminių elementų iš vandens kartu įskaitant pesiticidų bei herbicidų pėdsakus bei sunkiuosius metalus.

Tokiu būdu yra užtikrinamas švarus ir kokybiškas vanduo.

Pabaigai

Aptarėme nitratus vandenyje ir vandens kokybės situaciją Lietuvoje. Nemaža dalis šalies vis dar neturi centralizuotos tiekimo sistemos kas verčia žmones savo namų ūkį prijungti prie kastinio šaltinio. Tam, kad išvengti nitratų problemos, žmonėms yra itin rekomenduojama įsirengti gerą atbulinio osmoso filtravimo sistemą, kuri leis mėgautis švariu ir sveiku vandeniu.