Vandens kietumas – tai rodiklis pagal kurį nustatomas vandens prisotinimo jonais lygis. Kietas vanduo, savyje turėdamas kalcio ir magnio jonų, įgauna savybę sudaryti nuosėdas kurias pastebime ant filtrų ar kitų prietaisų sienelių.
Dėl mūsų geografinės padėties, turime daug vandenviečių ir gręžinių, kuriuose vanduo yra itin prisotintas įvairiais mineralais. Todėl, norint turėti geriausiai tinkantį vandenį buičiai, dauguma šalies vietų yra reikalinga gera vandens filtravimo sistema.
Esant kietam vandeniui, rekomenduojama naudoti vandens minkštinimo filtrus →
Lietuvoje vandens kietumas matuojamas mgl-ekv/l.
Vidutiniškas vandens kietumas Vilniuje yra apie 5,3 mgl-ekv/l, Kaune – apie mgl-ekv/l, Klaipėdoje – apie mgl-ekv/l, Panevėžyje – apie 6,8-7,2, Šiauliuose – apie 8 mgl-ekv/l; Biržų rajone esame užfiksavę vandens kietumą net 22 mgl-ekv/l (UAB“Pribus duomenys, privačios vandens analizės, 2010-2015m.).
Šiame straipsnyje mes aptarsime vandens kietumą, jo priežastis Lietuvoje ir pasiaiškinsime kuo skiriasi jo sudėtis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Kas suformavo vandenis Lietuvoje?
Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių Europoje kur pagrindinis geriamojo vandens šaltinis yra požeminis. Nors jis apskritai yra laikomas kaip itin aukštos kokybės, net ir mūsų šalies vanduo be tam tikrų problemų neapsieina. Viena iš jų būtent ir yra vandens kietumas.
Taip gavosi, jog mūsų požeminio grunto sluoksniai yra susiformavę skirtingais evoliuciniais laikotarpiais – skiriasi jų amžius ir uolienų sudėtis, kas lemia turtingą, įvairiais elementais prisotintą vandenį.
Kadangi vanduo apskritai labai imlus uolienų poveikiui, grunto elementams paveikti vandenį yra išties nesudėtinga. Mūsų šalyje tai lemia pakankamai aukšto kietumo vandenį randama buityje.
Kokių sluoksnių vanduo naudojamas skirtinguose regionuose?
Kaip minėta, mūsų krašto baseinas yra susiformavęs iš pakankamai komplikuotos uolienų sistemos, ko pasekoje išsivystė sąlygos didelei vandens cheminei įvairovei.
Dėl šios priežasties skiriasi ir vandens kietumas skirtingose Lietuvos regionuose. Ekspertų nuomone skirtingų regionų vanduo yra aiškiai atskirtas geologinėmis – hidro geologinėmis sąlygomis.
Buitinio vandens naudojimas šalies regionuose ir jo sudėtis gali būti išskirtas taip:
Kvarterinio sluoksnio vanduo – Žemaitija ir Pietvakarių Lietuvos regionas.
Devono sluoksnio vanduo – Šiaurės ir vidurio Lietuvoje.
Kreidos sluoksnio vanduo – pietryčių Lietuvoje.
Permos ir juros sluoksnio vanduo – vakarų Lietuvoje.
Vandens kietumas Lietuvos regionuose
Šioje sekcijoje pakalbėsime apie skirtingų vandeningųjų sluoksnių vandens bruožus. Kadangi skirtingi Lietuvos regionai buičiai naudoja skirtingą vandenį, tai verta paminėti norint geriau suprasti vandens kietumo situacijas skirtingose šalies vietose.
Kvartero vandeningasis sluoksnis
Kvartero sluoksniuose labiausiai yra paplitęs vidutinio kietumo ir kietas vanduo (atitinkamai 3-5mg-ekv/l ir 5-7,4 ekv/l). Daugiausiai šio vandens šaltinių galima rasti centrinėje šalies dalyje, rytinėje bei pietvakarinėje
Itin minkšto arba itin kieto vandens šiame sluoksnyje rasime tik pavienėse teritorijose, pvz tie Vilkaviškio, Marijampolės bei Alytaus miestais, kur vanduo viršija net 12 mg-ekv/l. Tai paaiškinama giluminiais uolienų sluoksnių lūžiais vykstančiais būtent tose vietose.
Devono vandeningas sluoksnis
Devonos vandeningasis sluoksnis pasižymi kaip kietojo vandens šaltinis visoje šalyje. Jų daugiausiai galima rasti Lietuvos šiaurėje ir centre.
Čia mineralinių medžiagų koncentracija smarkiai didesnė, todėl kai kurios vietose (pvz.: Pakruojo rajone) vanduo siekia net virš 30mg-ekv/l kietumą.
Bent jau 8mg-ekv/l kietumo vanduo vyrauja ir centrinėje Lietuvoje ties Pasvaliu, Kėdainiais ir Biržais.
Juros ir permo vandeningieji sluoksniai
Centre bei šiaurės vakaruose galima rasti Juros vandeningąjį sluoksnį – čia kietumas svyruoja nuo vidutinio (apie 2mg-ekv/l) iki kieto (8mg-ekv/l). Tokio tipo vanduo randamas Telšių regione kur gausu tiek mažesnio, tiek didesnio kietumo vandens.
Permo vandeningasis sluoksnis taip pat vyrauja šiaurinėje Lietuvos dalyje, labiau į vakarus. Čia vandens kietumas labai įvairus, kas yra labai įvairios šių vietų cheminės sudėties pasekmė.
Kreidos vandeningasis horizontas
Paskutinysis verta paminėti sluoksnis – tai kreidos vandeningasis sluoksnis, vyraujantis Lietuvos pietuose ir pietvakarinėje dalyje. Čia kietumas taip pat nedidelio lygio – maždaug nuo 4 iki 7 mg-ekv/l.
Minkštas vanduo pakankamai plačiai išplitęs Klaipėdos ir Šilutės regione kur kietumas retai kur viršija 3 mg-ekv/l.
Didžiausias vandens kietumas randamas ties Druskininkais ir Birštonu, kur kietumą lemią itin aukšta eksploatuojamojo vandens mineralizacija. Čia kietumas būtent ir pasiekia aukščiausiąją 7 mg-ekv/l vertę.
Pabaigai
Straipsnyje aptarėme vandens kietumo situaciją Lietuvoje. Pagrindinė nulemianti priežastis – mineralinių medžiagų kiekis ir vandenį paveikusios uolienos.
Kaip žinia, buityje kur kas geriau turėti minkštą vandenį, na o tam, itin padeda vandens minkštinimo filtras, kuris padeda subalansuoti vandenyje esančius mineralus.